Istorija


“Pelėdų loftai” yra unikalioje Kauno Žaliakalnio vietoje, ant Pelėdų kalno. Ši vieta pasižymi gražia gamta, turtinga istorija ir išskirtine architektūra. Kviečiame detaliau susipažinti su šios vietos istorija ir raida.

XVII a. / Žaliakalnyje kuriasi pirmieji gyventojai

Senovėje Žaliakalnio teritorija buvo apaugusi mišria lapuočių giria. Per ją į Neries upę tekėjo vandeningas Raginės upelis. Kairiąja Neries krantine ėjo kelias iš Kauno senamiesčio į Jonavą. Prie jo, kalno papėdėje ir šlaituose, XVII a. pradėjo kurtis pirmieji Žaliakalnio gyventojai. Iškirtus lapuočių mišką, Žaliakalnis buvo apgyvendintas. Šiaurinėje dalyje, šlaite virš dabartinės Jonavos gatvės, įsikūrė kvartalas, vadintas Brazilka, Argentinka. 1919 m. – visas Žaliakalnis buvo prijungtas prie Kauno miesto.

1883 m. – 1915 m. / Ąžuolų kalno gynybiniai įtvirtinimai

Nuo 1882 m. iki 1915 m. buvo pradėtas ir vykdytas gynybinis Kauno projektas – „Kauno tvirtovė“. Per šį laikotarpį mieste išdygo keli šimtai įvairios paskirties objektų, o tarpe jų ir baterijos (viso buvo pastatyta 10 baterijų). 9-oji baterija buvo įkurta Ąžuolų kalne. Statybos darbai buvo pradėti 1883 m. ir baigti 1888 m. 1889 m. vasario 16 d. duomenimis šios baterijos ginkluotę sudarė keturios 6 colių 190 pūdų patrankos. Baterijos turėjo dengti gynybinius tarpus tarp „Kauno tvirtovės“ fortų. Ši baterija saugojo Nemuno ir Neries upes, bei dešinįjį Neries upės krantą.

1912 m. – 1915 m. / Keliama Kauno tvirtovės vėliava

1912 m. – 1915 m. Kauno tvirtovėje pradėta laikytis karinių ceremonijų tvarkos. 9 val. išsirikiavusi garbės sargybos kuopa gerbdavo ginklu, budintys artileristai iš pabūklo iššaudavo salvę, po kurios ant 9-osios baterijos vėliavkočio buvo keliama tvirtovės vėliava, 18 val. ją nuleidžiant, buvo kartojamas tas pats ceremonialas. Ši graži naujovė miesto gyventojams kasdien primindavo, kad Kaunas virto tipišku karinės tvirtovės miestu.

XIX a. / Ąžuolų kalne kuriasi to meto inteligentai

Netoli miesto centro besikuriantį rajoną pamėgo ir to meto inteligentai. Vaizdingame ąžuolų šlaite namus pasistatė Vladas Didžiokas ir Barbora Gorochova-Didžiokienė (gyveno A. Mackevičiaus g. 43), dailininkas Jonas Šileika (gyveno Žalioji g. 31), skulptorius Juozas Zikaras (gyveno J. Zikaro g. 3) ir kt. Zikaro namuose buvo įkurtas jo memorialinis muziejus.

1922 m. / Pirmoji meno mokykla Lietuvoje

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę buvo susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. Dailininkui Justinui Vienožinskiui buvo pavesta rasti Kaune tinkamą žemės sklypą naujai mokyklai. Mokyklą įkurti buvo nuspręsta Ąžuolų kalne. 1922 m. pagal architekto V. Dubeneckio parengtą projektą buvo pradėta statyti mokykla, kurioje ir šiandien mokoma meno subtilybių. Rodos tinkamesnės vietos už būsimąjį Pelėdų kalną taip ir nepavyko rasti. Meno mokykla buvo pirmasis objektas Kaune, statomas nepriklausomos valstybės lėšomis.

1924 m. / Sukurtos pelėdų skulptūros

1924 m. vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas Kauno meno mokyklos tvorą papuošė pelėdų skulptūromis. Nuo to meto šis kalnas buvo pradėtas vadinti Pelėdų kalnu.

1925 m. / Pastatyta M. K. Čiurlionio galerija

1920 m. iš Maskvos į Kauną buvo parvežti M. K. Čiurlionio kūriniai. 1924 m. jų saugojimui ant „Pelėdų kalno“ buvo nuspręsta pastatyti laikinąją galeriją. 1925 m. gruodžio 13 d. įvyko dailės galerijos atidarymas. Statyba kainavo 255 932 litų. Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija yra pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje. Daugiau informacijos.

1962 m. / Ant “Pelėdų kalno” įsikuria “Praktika”

1962 m. buvo įsteigtas valstybinis taikomosios dailės susivienijimas „Praktika“. Jos veiklai pastatytas gamybinis pastatas Pelėdų kalne (greta menų mokyklos). Menų mokyklos studentai “Praktikoje” tobulindavo savo įgūdžius medžio apdirbimo, galanterijos ir kt. srityse. Lietuvai atgavus nepriklausomybę susivienijimas „Praktika“ buvo reorganizuotas į VAĮ „Gliptika“, vėliau ši įmonė buvo privatizuota. “Gliptika” iki 2003 m. tęsė veiklą medžio apdirbimo srityje.

2003 m. / Pelėdos paskelbiamos kultūros paminklu

2001 m. meno mokyklos pastatų kompleksas su tvora ir pelėdomis buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2003 m. buvo paskelbtas kultūros paminklu. 2007 m. birželio 19 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. 2014 m. buvo paruoštas tvoros su garsiosiomis pelėdomis restauracijos projektas. Šiuo metu yra ieškoma lėšų šio objekto restauracijai. Daugiau informacijos.

2014 m. / Pradedamas vystyti “Pelėdų loftų” projektas

Nuo 2003 m. gamybinis pastatas, kuris buvo statytas valstybiniam taikomosios dailės susivienijimui „Praktika“, stovi nenaudojamas ir apleistas, keletą kartų pasikeitė pastato savininkai. 2014 m. paruošiamas šio pastato kapitalinio remonto projektas, kuriuo siekiama sovietinių laikų pastatą renovuoti ir integruoti į supančią aplinką.

Loading